- dūduoti
- dūdúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. R, K pūsti dūdą, griežti dūda: Piemuo ant lamzdelės dūdúo[ja] J. Ten tu girdėsi, mano mergelė, trimitomis dūduojant KlpD62. Trauks varpeliai, vargonėliai, dūduos trimitėliai KlvD248. | tr.: Sėdi lapė ant kalnelio, dūdelę dūduoja Rš. ║ švilpti, signalizuoti: Mašina dūdúoja Pns. 2. Nmč griežti įvairiais muzikos instrumentais (vargonais, armonika, smuiku ir kt.): Vargonais dūdúoja Dglš. Organas dūdúoja Dbg. Man gi reikia dūdúot Švnč. Dūdãvo an skripkos Aps. Vytautas tai gražiai armonika dūdúoja Vdš. ^ Kap dūdúoja, tep i šoka Aps. Ne teip vargonai dūduoja, kaip mum širdis aimanuoja LTR(An). 3. verkti, raudoti: Ko tu čia tep dūdúoji! Vv. Gana jau tau dūdúot Btr. Gavo in kelnes, tai pusę valandos dūdãvo Pns. ║ staugti: Vilkas ūūū dūdúodamas girion! Tvr. 4. tūtuoti (apie varles): Žalvarlės liovėsi kurkę ir dūdavę rš. \ dūduoti; įdūduoti; išdūduoti; padūduoti; pardūduoti; pradūduoti; pridūduoti; uždūduoti
Dictionary of the Lithuanian Language.